Greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti — mitas

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą mitą, jog greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti ir sparčiai plečiasi.

Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, teiginiai, kad greitieji vartojimo kreditai — pelninga verslo niša, su kiekviena diena priimanti vis daugiau rinkos narių, klaidingi. „Greitųjų vartojimo kreditų verslas gana jaunas Lietuvoje. Jis skaičiuoja trečius metus. Be abejo, per šį laikotarpį rinkos dalyvių pagausėjo. Tai normalus verslo procesas. Šiuo metu yra apie 25 greitųjų vartojimo kreditų verslą vystančios įmonės. Artimiausiu metu jų gali padaugėti iki 35 ir tai jau bus riba”, — tvirtina Kristina Nemaniūtė.

Tokios pagrįstos nuomonės laikosi ir vienas iš seniausių greitųjų vartojimo kreditų rinkos dalyvių. „2008 metais per spalį išdavėme 1256 kreditus, kurių suma siekė daugiau nei 570 000 lt, o šių metų rugsėjį — 72 procentus mažiau. Statistiniai duomenys liudija, kad yra sustiprintas klientų mokumo vertinimas, vyrauja nemaža konkurencija. Rinkoje išliks stipriausios ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios įmonės. Tai natūralu. Greitu metu ši rinka bus užsipildžiusi”, — teigia GVKA valdybos narys Juozas Rupšys. Pasak jo, konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams taps nebepakeliama ir ši tendencija jau ryškėja.

GVKA nariai nuogąstauja ir dėl bankų klaidingų įsitikinimų. Kaip teigia Kristina Nemaniūtė, susidaro įspūdis, jog yra laikomasi nuomonės, kad greitųjų vartojimo kreditų verslo tikslas — vartotojus įtraukti į skolų liūną. Vartotojui pateikiama klaidinanti informacija. „Greitųjų vartojimo kreditų bendrovių tikslas — palengvinti problemų sprendimą, jokiu būdu ne priversti įsiskolinti. Be to, greitųjų vartojimo kreditų skolinamos sumos daugiausiai siekia 1000 lt, kai bankų skolinami kreditai gerokai didesni”, — kalba GVKA direktorė. „Bankų įskolinti portfeliai siekia milijardus, o greitųjų vartojimo kreditų įmonių portfelis nesiekia net 50 000 000 Lt. Tad, mano manymu, yra norima problemas nukreipti kita linkme, nedrįstama kalbėti ir spręsti rimtų socialinių problemų, pavyzdžiui, kaip padėti žmogui įvykdyti įsipareigojimus bankams, kad neatimtų iš jo gyvenamojo būsto, nebankrutuotų jo bendrovė ir pan. Tad siekiant išvengti atsakomybės dėmesys yra nukreipiamas į greitųjų vartojimo kreditų verslą”, — Kristinos Nemaniūtės komentarus papildo Juozas Rupšys.

Paklausta apie galimų nesutarimų sprendimus, GVKA direktorė teigia, kad į situaciją reikia pažvelgti kritiškai ir racionaliai. „Mūsų verslas skaidrus, vartotojų nesistengiame apgauti, neverčiame ir neskatiname skolintis. Visa informacija apie kreditų išdavimo, grąžinimo procesus, palūkanas, įsipareigojimus lengvai prieinama kiekvienam vartotojui. Greitųjų vartojimo kreditų veikla yra kontroliuojama: laikomasi atsakingo skolinimo principų, vartotojų teisių apsaugos reikalavimų ir kt.”, — tikina Kristina Nemaniūtė.