Tarp Indijos ir Lietuvos elektros rinkų
Kaimyninių šalių elektros rinkas išmanome neblogai, tačiau ko galime pasimokyti iš vienos didžiausių ... Skaityti daugiau →
Bandydami perprasti vartotojo smegenis, įsivaizduokite lėktuvą ir jame įstatytą juodąją dėžę. Lėktuvui skraidant, informacija koduojama juodojoje dėžėje. Tik atsitikus nelaimei, iššifruojami visi duomenys. Taip yra ir su žmogaus smegenimis. Jose nepertraukiamai talpinamos vartotojo minčių ir suvokimo schemos. Siekiant jas iššifruoti, prekių ir paslaugų teikėjai imasi įvairių priemonių. Tačiau dažniausiai sunku surinkti objektyvią ir pagrįstą informaciją apie veiksnius, kurie daro įtaką vartotojų pasirinkimui. Vienu efektyviausių metodų, siekiant gauti objektyvius rezultatus, galima laikyti smegenų tyrimus.
Jau kelis dešimtmečius kalbama apie neuromarketingą – mokslo sritį, kurios dėka siekiama pažinti smegenų mechanizmus ir taip suprasti vartotojo emocinį, racionalų ir instinktyvų elgesį. Apie 2002 –uosius metus, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvardyto mokslo metodais, fiksuojamos vartotojo smegenų, akių veiklos ir veido judesių reakcijos. Tai svarbu, nes atliekant šiuos tyrimus, galima išmatuoti, kur link krypsta žmogaus akys reklamoje, kokias emocijas jam sukelia pasirinktas garso tembras, spalvos, figūros ir pan.
Žinant, kokius dalykus akcentuoti, lengviau įsitvirtinti vartotojo pasąmonėje. Mokslininkai antrina teigdami, jog net 90 proc. mūsų pasirinkimų tikrai yra nesąmoningi ir tiksliai jų paaiškinti neįmanoma (Nielsen Research). Taip pat pastebima, jog žmogaus smegenys, taupydamos laiką, linkę rinktis aiškiausią mūsų patirčiai ir turimai informacijai, variantą.
Kokius svarbiausius elementus akcentuoja šis mokslas? Dėmesys kreipiamas į žmogaus elgesį lemiančius hormonus, veido ir akių judesius, skonį, kvapą, klausą, lytėjimą. Galima ištirti kaip žmogus reaguoja į vaizdinę medžiagą ir kompozicijas, reklaminius tekstus, personažus, siužetą ir kt.
Žymaus marketingo specialisto, Martino Lindstromo knygoje „Buy-ology, ruth and Lies About Why We Buy” („Pirk-ologija: tiesa ir melas apie tai, kodėl perkame”, M. Lindstromas, 2008), pateikiama nemažai pavyzdžių, kaip smegenys reaguoja į reiškinius. Rezultatas apie cigarečių reklamą kontraversiškas, nors dauguma apklaustųjų teigė, jog su cigarečių žala siejamos reklamos skatina mesti rūkyti, smegenys rodo priešingai. Taip pat įdomus dalykas, kad populiariausi prekiniai ženklai, kaip „iPod“, stimuliuoja tą pačią smegenų dalį kaip religiniai simboliai, o automobilio „Mini Cooper“ paveikslas aktyvuoja tą smegenų dalį, kuri atsakinga už veido išraiškas.
Tokie tyrimai kainuoja brangiai, todėl Lietuvoje dar nėra populiarūs ir pradėti taikyti 2012 metais. Kaip kalba ekspertai, ateinančios kelios dešimtys metų privers į rinkodaros tyrimus žvelgti kitaip. Tiesa, kritikai pastebi neigiamų šių tyrimų pusių: jie nelabai tinka verslo modeliui verslas/verslui (B2B), taip pat galimas neigiamas poveikis tiriamųjų smegenims, bei noras formuoti vartotojų veiksmus.
Kiti teigia, jog suvokti bent dalį savo tikslinės auditorijos „juodosiose dėžėse“ saugomos informacijos būtų įdomu ir naudinga. Didelis pliusas, jog neuromarketingo metodais galima būtų sumažinti išlaidas rinkodaros strateginėms priemonėms, todėl organizacijoms praverstų bent pasidomėti jau esamais tyrimų rezultatais.
Kaimyninių šalių elektros rinkas išmanome neblogai, tačiau ko galime pasimokyti iš vienos didžiausių ... Skaityti daugiau →
Driftas gimė Japonijoje, tačiau savo nišą rado ir Lietuvoje. Pasak Lietuvos automobilių sporto federacijos ... Skaityti daugiau →
Viešai prabilus apie neigiamą konservantų įtaką žmogaus organizmui, Maisto ir veterinarijos tarnybos ... Skaityti daugiau →
Sausio viduryje Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) atstovai dalyvavo Tarptautinės automobilių ... Skaityti daugiau →