Socialinės medijos ir mobilieji telefonai – raktas padėsiantis per šventes parduoti daugiau

Liko du mėnesiai iki didžiųjų švenčių. Po truputį kiekvienas imsime galvoti apie dovanas, spręsime, kur jas pirkti ir kiek joms galime išleisti. Skirtingi vartotojų pirkimo įpročiai lemia, kur žmogus pirmiausia ieškos dovanos, kokia informacija jis kliausis ir kokiu būdu jis įteiks savo pinigus ir gaus prekę. Atsirandant  vis didesniam internetinių parduotuvių kiekiui, keičiantis vartotojų požiūriui į elektroninį įsigijimo būdą, plačiai diskutuojama apie šios prekybos galimybes. Ar internetinė prekyba bus populiari ir kas skatina apsipirkti tokiose parduotuvėse kalbama aptariant elektroninės prekybos platformos  „MarketLive“ atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, jog mobilieji ir socialinės medijos kanalai šiais metais bus itin reikšmingi šventinio apsipirkimo laikotarpiu.

Kas svarbu vartotojams socialiniuose tinkluose?

2014 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame vartotojų apsipirkimo tyrime, buvo apklausta daugiau nei 1000 išmaniųjų telefonų vartotojų. Buvo ieškoma atsakymo į klausimus apie tai, kiek dėmesio skiriama apsipirkimui internetu, kokiais prietaisais tai atliekama dažniausiai. Be to, buvo bandoma suvokti, kokią įtaką ir kodėl, daro socialinės medijos renkantis elektroninio apsipirkimo būdą. Siekiant reprezentatyvumo, dalyvavo vienodas skaičius vyrų ir moterų, kurie elektroniniam apsipirkimui išleidžia apie 250$, t.y. apie 600 Lt.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai sako, jog vienas iš trijų pirkėjų, daugiau nei 50 procentų savo pirkinių įsigijo išmaniuoju telefonu. Akivaizdu, kad ir šiais metais bus populiaru pirkti internetu naudojant išmaniuosius telefonus ar planšetes.

Šiuo tyrimu taip pat buvo siekiama ištirti, kokią įtaką apsipirkimui daro įvairios socialinės medijos. Pastebėta, jog socialinių medijų daromas poveikis apsipirkimui internetu yra susijęs su tuo, kaip vartotojas yra įsitraukęs į socialinius tinklus bei tuo, kokiu dažnumu jis naudojasi išmaniosiomis technologijomis. Paklausti, ar per pastaruosius metus kažką įsigijo, paskatinti tiesioginės socialinių tinklalapių įtakos, 30 proc. respondentų atsakė teigiamai, kai tuo tarpu praėjusiais metais taip pat teigė tik 18 proc. apklaustųjų.

Kodėl vartotojams socialiniai tinklai daro didelę įtaką apsisprendžiant ką pirkti, ar iš viso verta pirkti? Tyrimo rezultatai leido daryti išvadas, jog vartotojams svarbu socialinių tinklų suteikiamos galimybės ieškoti informacijos ir ja dalintis. Daugiau nei 50 proc. vartotojų identifikavo keletą, su pirkiniais susijusių veiklų, kurias naudoja socialiniuose tinklalapiuose. Tarp tokių veiklų atsiduria produktų ir paslaugų paieška. 49 proc. apklaustųjų svarbu socialiniuose portaluose keistis informacija ir rekomendacijomis. Be to, vartotojai socialines medijas pasitelkia generuojant dovanų idėjas, dažniausiai tokiuose tinklalapiuose kaip „Pinterest“.  Apklaustieji dar vienu privalumu įvardijo, šių tinklų sudaromą galimybę „mėgti“ ar „sekti“ prekybininkus bei prekės ženklus.

Kokie dar aspektai vartotojams reikšmingi? Tai yra reklamos stebėjimas socialiniame tinkle „Facebook“, nuotraukų viešinimas „Instagram“ socialiniame tinkle ar produkto idėjų siuntimas „Snapchat“ pagalba. Be to, vartotojai šventiniu metu linkę labiau stebėti nuotraukas socialiniame tinkle „Pinterest“ ar ieškoti produktų kituose socialiniuose tinkluose.

Kas skatina vartotojus pirkti?

Dauguma vartotojų ir toliau yra jautrūs kainai bei tikisi pasiūlymų, kurie skatintų, motyvuotų juos pirkti, ar būtų paskelbti pardavėjo internetinėje svetainėje ar socialinėse medijose. Tokie mygtukai kaip „Buy now“ (Pirk dabar, Užsisakyk dabar), respondentų nuomone, skatina pasinaudoti galimybe šią akimirką, neatidėti sprendimo vėlesniam laikui. Neįsigijęs prekės tuo metu, kai pirmą kartą ją pamato, vartotojas dažnai gali užmiršti, kokią prekę jis norėjo įsigyti, jei ji buvo mažiau reikšminga.

Kai jau apsisprendžiama kokios prekės norima, privalumų piramidės viršuje atsiduria – nemokamas pristatymas ir nuolaidos. Nemokamą pristatymą, kaip skatinantį pirkti veiksnį, tyrime įvardijo net 66 proc. žmonių.  Lyginant su 2013-ųjų metų duomenimis, šio veiksnio svarba išaugo 4 procentais. Antroje vietoje tarp svarbių apsisprendimo kriterijų atsiduria didelės nuolaidos, kurios 2014 metais paskatino pirkti net 59 proc. vartotojų. Žvelgiant į 2013-uosiuos, šiais metais svarba padidėjo. Vartotojai kalbėjo apie nuolaidas, skelbiamas socialiniame tinklalapyje ir skiriamos tik išskirtinai tinklalapio ar organizacijos profilio tame socialiniame tinkle, nariams.

Vis dar lieka svarbūs lojalumo taškai ir apdovanojimai. Jie skatina pirkti 58 proc. apklaustųjų, o štai 56 procentus internautų džiugina dienos pasiūlymai. Kiti privalumai, skatinantys vartotojus pirkti yra produkto išskirtinumas (52proc.), galimybė balsuoti dėl prekės ar paslaugos socialiniame tinkle (32 proc.). Taip pat pirkėjai atsižvelgia į tai, ar draugai „mėgo“ produktą ir kiek žmonių apskritai jį „mėgsta“. Įvairiausiuose tyrimuose pirkėjai sako, jog jie nori jaustis svarbūs, t.y. gauti asmeninio dėmesio iš pardavėjo, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Taip pat svarbi mobili reklama, reklama kituose tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose.

Kaip yra Lietuvoje?

Lietuvių internetinio apsipirkimo įpročiai dar formuojasi. 2013 metų vasarą atlikto TNS tyrimo duomenimis, apie trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų kažką įsigijo internetu.  Šiame tyrime dalyvavo 15-75 metų amžiaus 1856 vartotojai. Tyrimas atskleidė, jog jo dalyviai elektroniniams pirkiniams išleidžia apie 150 Lt.

Tačiau e-apsipirkimas kol kas nėra visiems aktualus. Didžiajai daliai, šešiems iš dešimties interneto naudotojų, kurie neperka internetu, tiesiog nėra poreikio tokiam apsipirkinėjimui. Jie dėstė ir kitas priežastis, kaip  įgūdžių trūkumas ar kamuojanti baimė prarasti pinigus ar gauti ne tokią prekę. Tokius neigiamus elektroninės komercijos aspektus vardijo 11 proc. tyrimo dalyvių.

Neigiamus elektroninės prekybos vertinimus gauna ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Remiantis šios organizacijos statistika, 2011 metais buvo sulaukta 170 vartotojų skundų dėl elektroninės prekybos, skaičius 2012 metais padidėjo iki 300 skundų, o 2013 metais, daugėjant elektroninių parduotuvių ir žmonių, apsiperkančių jose skaičiui, skundų skaičius padidėjo iki 400. Taigi, nėra žinoma, kaip vartotojai elgsis šį Kalėdinį dovanų pirkimo sezoną Lietuvoje. Tačiau pastebima, jog žmonės vis labiau gina savo teises, domisi pirkimu iš užsienio ir Lietuvos elektroninių parduotuvių.

Lietuvoje e-prekyba užsiimantys asmenys taip pat į tai turėtų atkreipti dėmesį. Net 74 proc. visų šalies gyventojų prie interneto prisijungia kasdien. TNS tyrimas, atliktas 2014 metų vasarą, pademonstravo, jog Lietuvoje vartotojai naudojasi mažiausiai dviems socialiniais tinklais ar platformomis. Pagrindiniai pasirinkimai yra „Facebook“, „Youtube“, „Google+“. Didėja „Instagram“ socialinio tinklo, leidžiančio publikuoti nuotraukas populiarumas. 38 proc. visos socialinio tinklo auditorijos jame apsilanko kasdien, tuo tarpu „Google+“ kiekvieną dieną įsijungia 33 proc. jo naudotojų. Renkantis, kur skelbti informaciją apie savo prekes ar šventines akcijas, reikia atkreipti dėmesį, jog lietuviški socialiniai tinklai ne be taip plačiai naudojami. Anot TNS, kasdieną juose lankosi tik dešimtadalis vartotojų.

Kol kas yra įvairių nuomonių apie socialinėse medijose pasirodančias naujienas apie produktus ar paslaugas jų reklamą ir jos daromą įtaką ir efektyvumą vartotojų pasirinkimui šventiniu laikotarpiu. Straipsnyje analizuojamas tyrimas atskleidė, jog daugumą vartotojų, klientų, socialinės medijos skatina įsigyti prekes ar paslaugas. Šiose platformose jie greičiau gali rasti informacijos, rekomendacijų ir idėjų galimai dovanai. Todėl artėjant didžiosioms metų šventėms, dauguma elektroninių parduotuvių turi atsižvelgti į vartotojų norus, padaryti apsipirkimą paprastesniu, o pasiūlymus labiau matomais.