Lietuvoje vis daugėja nusiskundimų dėl blakių
Praeitais metais kenkėjų kontrolės ekspertai užklausų, kaip kovoti su blakėmis, gaudavo iš užsienyje ... Skaityti daugiau →
Užsakomieji straipsniai – legalus ir akivaizdus reklamos žanras. Kadangi spausdintinės ar garsinės reklamos tekstas turi pasižymėti glaustumu, sakinių ekonomiškumu, sunku perteikti visą norimą informaciją. Reklamos kalba papildoma tik vaizdu ar garsu – dažniausiai neargumentuojama. Tad siekiant kuo įtaigiau įtikinti savo vartotoją, norint pateikti išsamesnę informaciją apie savo kompaniją, renkamasi mokėti už straipsnį.
Bendrovės „Reklamos tyrimai“ 2008 m. sausį vykdytos apklausos „Užsakomųjų straipsnių vertinimas“, kurios metu buvo apklausti 500 gyventojų, rezultatai rodo, kad 66 proc. skaitytojų teigia atpažįstantys užsakytus straipsnius, o 56 proc. apklaustųjų sako, kad atpažįsta ir paslėptai užsakytus straipsnius. Tarp užsakomuosius straipsnius atpažįstančių skaitytojų, 37 proc. juos vertina neigiamai.
Žmogus vis atidžiau skaito tekstus ir yra linkęs juos vertinti kritiškai, tačiau kartais žurnalisto publikuotas straipsnis dėl klaidingos teksto stilistikos yra vertinamas kaip užsakomasis, nors ir nėra toks.Taigi ar iš tiesų taip lengva atpažinti reklaminį tekstą, ar skaitytojas neapsigauna?
Vis dėl to, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, matoma, kad kai kuriais atvejais vertėtų kritiškai pagalvoti, ar verta užsakinėti straipsnį laikraštyje, kadangi tyrimų skaičiai rodo, jog gana didelė dalis skaitytojų tai vertina neigiamai. Užsakomasis straipsnis dažniausiai tik nežymiai didina komunikacijos efektyvumą. Racionalesnis sprendimas – reklama, patalpinta vietoj užsakomojo straipsnio, kadangi ji mažiau neigiamai veikia vartotoją nei užsakomasis straipsnis.
Kita vertus, jei veikia reklama, veikia ir užsakyti straipsniai, kadangi visuomenėje vyrauja poreikis skaityti ir gauti kuo daugiau informacijos – įtaigi kalba dažniausiai būna efektyvesnė nei vaizdas. Kalba veikia ir žmogaus pasąmonę, ir kelia tam tikras emocijas. Užsakyti straipsniai dažniausiai pasižymi profesionalumu: tekstui būdingas logiškumas, aiškumas, problemos analizė, išvados, tam tikri faktai, argumentacija. Taip skaitytojui suteikiama dažnai labai naudinga informacija, o jis renkasi skaityti ar ne.
Spauda vis dažniau atsisako publikuoti reklaminius straipsnius, vis atidžiau ir kritiškiau vertina pranešimus spaudai – ir tai sveikintina, nes skaidrėja redakcijų darbas. Laikraščiuose užsakomieji straipsniai yra pažymimi tam tikrais numeriais ar prierašu „Užsakomasis straipsnis“ – taip skaitytojui suteikiama galimybė rinktis, ką skaityti, ar iš vis skaityti, kaip vertinti. Kita vertus, tie skaičiukai ir antraštė kartais būna tokie smulkūs, kad pastebėti gana sunku. Taigi, ar iš tiesų strategija atvirai skelbti, kurie straipsniai yra nupirkti, nėra dar viena ketvirtosios valdžios manipuliacijos priemonė?
Prieš užsakant straipsnį, vertėtų gerai viską apsvarstyti ir siekti, kad komunikacija netaptų dar viena manipuliacijos visuomene priemonė, o užsakytas straipsnis – lengviausiu keliu. Vartotojas vertas žinoti objektyvią tiesą – kompanijos teisė rinktis korektiškumą ar tapti manipuliatoriumi.
Praeitais metais kenkėjų kontrolės ekspertai užklausų, kaip kovoti su blakėmis, gaudavo iš užsienyje ... Skaityti daugiau →
Iki Lietuvos ralio čempionato VII etapo „Rally Classic“, kuris vyks spalio 14-15 dienomis, Druskininkų-Lazdijų ... Skaityti daugiau →
Šiuolaikiškas pastatas šiandien suprantamas ne tik kaip taupantis energetinius išteklius, bet kartu ... Skaityti daugiau →
Politinis korektiškumas − terminas, kurį vis dažniau vartoja Lietuvos spauda ar televizija kaip ... Skaityti daugiau →