Socialinė atsakomybė – ne įstatymų nustatytas reglamentas

Jungtinės Tautos, Europos Komisijos vis garsiau šaukia, kad kompanijos turi būti socialiai atsakingos, kadangi  pagal 2007 m. balandžio mėn. atliktą išsamų įmonių socialinės atsakomybės kiekybinį tyrimą, paaiškėjo, jog 43,6% Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų nežino, kas tai yra socialinė atsakomybė, o tos kompanijos, kurios vykdo socialinės atsakomybės veiklą, ją apibrėžia kaip rūpinimąsi savo darbuotojais, klientais, partneriais ir tiekėjais, aplinkos apsaugą, dalyvavimą vietos bendruomenės ir visuomenės veikloje. Tačiau ar iš tiesų kompanija, atitikdama šiuos kriterijus, gali save vadinti socialiai atsakinga?

Rodos, elektros taupymas, šiukšlių rūšiavimas, atliekų tvarkymas, darbo sąlygų gerinimas turėtų būti savaime suprantami procesai, tačiau vis daugiau įmonių tai deklaruoja kaip savo nuopelnus. Deja, pamirštama sėkmingo verslo formulė: prieš įkuriant įmonę, pradedant gaminti naują produktą, diegti naujas programas įmonė pirmiausiai privalo pagalvoti apie naudą visai visuomenei, o tik tada apie būsimą pelną.

Kita vertus, įmonės siūlo tuos produktus, paslaugas, kurių reikalauja vartotojas, kurie patenkintų tikslinės grupės poreikius – kompanija priversta paklūsti tam tikriems interesams. Tokiu atveju kiekvienam vartotojui vertėtų persvarstyti savo vertybes ir plėsti požiūrį, pavyzdžiui, dėl geresnės ateities bent kartais atsisakyti dalykų, darančių žalą aplinkai: kelionę į darbą automobiliu pakeisti į kelionę dviračiu. Socialinę atsakomybę privalo jausti ir pats vartotojas.

Yra įmonių, kurios, deja, mano, kad ekologija ir verslas yra nesuderinami, o socialinė atsakomybė neduoda naudos kompanijos veiklai. Tačiau visgi teigiamas ekonominis efektas yra jaučiamas. Geras įmonės įvaizdis, reputacija formuoja gaminio kokybę, todėl, skiriant daug dėmesio įmonės socialinės atsakomybės ir aplinkos apsaugos politikai, galima pelnyti visuomenės lojalumą įmonei ir taip skatinti prodyktyvią veiklą.

Įmonės veikla vystoma daug sėkmingiau, kai yra pozityvus mąstymas, vizija, moralė, aktyvumas, laikomasi nustatytų normų ir geranoriškų tikslų. Socialinė atsakomybė remiasi vertybiniais principais – tai savanoriška, o ne įstatymų nustatyta veikla,  tai vadovavimasis pagarba žmogui, visuomenei bei gamtai.