Ar Europa perka Lietuvių dizaino įmonių paslaugas?

Versle „outsourcing’as“ arba užsakomųjų paslaugų pardavimas nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tik nedaugelis skaitmeninio dizaino įmonių gali pasigirti teikiančios savo paslaugas vakarų kompanijoms.

Lietuvoje paslaugų pirkimas nėra populiarus

Pasak Lietuvos, Skandinavijos ir vakarų Europos rinkose veiklą vykdančios UAB „Gamadigi“ direktorės Julijos Moisenko, Lietuvos rinkoje užsakomosios paslaugos, ar taip vadinamas „outsourcing’as“, nėra populiarus. Pagrindinė to priežastis – ganėtinai maža media rinka.

„Darbo specifika Lietuvos ir Vakarų Europos rinkose išties skiriasi, nors yra ir nemažai panašumų. Įmonės Lietuvoje vykdydamos reklamines akcijas pasirenka keletą informacinių kanalų, kuriuose išdėsto reklaminę medžiagą, o jos adaptacija paprastai skaičiuojama dešimtimis. Tuo tarpu, Skandinavijos rinkoje panašios reklaminės akcijos medžiagos adaptacijos poreikis siektų šimtus. Skaitmeninio dizaino paslaugos Lietuvoje vis dar yra prabangos prekė“, – sako J. Moisenko.

„Apibendrinant galėčiau pastebėti, kad užsienio įmonės labiau perka užsakomąsias paslaugas, kai reikia „banerių“ ar internetinių puslapių kūrimo. Skandinavai naudoja bent 15 skirtingų „banerių“ dydžių, o Lietuvoje kol kas naudojami tik 6-7 standartiniai dydžiai. Lietuviai daugiausiai perka spaudos darbų ir banerių adaptacijų. Mes vis dar skiriame pakankamai daug dėmesio spaudai, o skandinavai nuo šios linijos greitai tolsta“, – pastebi J. Moisenko.

Lietuvoje paslaugos pigesnės

Visgi visų įmonių, perkančių užsakomąsias paslaugas, tikslas yra vienas – sumažinti savo veiklos sąnaudas ir gauti kokybišką produktą kaip įmanoma greičiau. UAB „Gamadigi” direktorė teigia, kad Skandinavų įmonėms pirkti dizaino paslaugas Lietuvoje verta, nes čia dizainerių įkainiai yra daug mažesni.

„Skandinavijoje dizainerio darbo valanda yra kelis kartus brangesnė nei Lietuvoje, todėl kompanijoms finansiškai daug naudingiau dizaineriui duoti tik pagrindinius kūrybinius darbus ir negaišinti jo su paprastesniu techniniu darbu, kurį gali atlikti įmonė, parduodanti šios srities paslaugas. Tokiu būdu mažėja įmonės personalo kaštai, nes jai nereikia išlaikyti darbuotojo ir mokėti visų papildomų darbuotojo ir jo darbo vietos mokesčių: draudimo, premijų, investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir taip toliau“, – dėsto dizaino paslaugų kompanijos direktorė.

Tačiau norint patraukti kitų rinkų dėmesį, pirmiausia reikia įveikti kelis nusistovėjusius stereotipus. Pasak J. Moisenko, Lietuvos ir Baltijos regiono įmonėms koją dažnai pakiša šalies ir visos postsovietinės erdvės įvaizdis.

„Vakariečiai nepasitiki rytiečių kvalifikacija. Baiminasi, kad pristatytas galutinis produktas neatitiks jų kokybės reikalavimų, kurie yra pakankamai aukšti, todėl jie įtariai žiūri į kitas šalis taip pat ir į Baltijos rinką. Nerimaujama, kad įmonė nebus pasiekiama, o rytoj galbūt išvis nebedirbs, todėl reikia nuolatos įrodinėti, kad į šią rinką atėjai ilgam ir būsi pasiekiamas per vieną skambutį“, – sako J. Moisenko.