2011-08-31
Vanduo gerina fiziologines funkcijas
60–70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo, padedantis palaikyti pastovią druskų apykaitą, palengvinti ... Skaityti daugiau →
Birželio 3 -oji – svarbi ir įsimintina diena Latvijos elektros energijos rinkai, nes šią dieną kaimynai įstos į „Nord Pool Spot” šiaurės šalių elektros prekybos biržą. Tačiau kokios tai įtakos turės Lietuvai?
Padidins elektros pralaidumą
Vasaros pradžia yra svarbi ne tik mūsų kaimynams Latviams, kurie taps pilnateisiais „Nord Pool Spot“ elektros biržos dalyviais, bet ir Lietuvos elektros rinkai.
Pasak UAB „Energijos kodas” pardavimų vadovės Justės Žegužauskaitės, Latvijos prisijungimas prie šiaurės šalių elektros prekybos biržos gali turėti įtakos ir Lietuvos elektros energijos kainoms.
„Mūsų elektros rinkos viena iš pagrindinių problemų yra mažas elektros pralaidumas su Estija, elektros jungčių nebuvimas su Švedija ir Lenkija. Tačiau Latvijai prisijungus prie šiaurės šalių elektros biržos šios problemos turėtų sumažėti, nes Baltijos šalys turės vieningą elektros rinką,“ – sako J. Žegužauskaitė.
Dabar Lietuvos perkamos ir parduodamos elektros energijos kaina biržoje yra gana stabili. Tai nulemia Lietuvos atskirtis nuo kitų rinkų, o šalies elektros energijos importas sudaro apie 65 proc. ir dažniausiai ji perkama jau iš anksto metams sutarta kaina.
J. Žegužauskaitė prognozuoja, kad šis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų susijungimas ir suvienodinimas gali leisti tikėtis ir konkurencingesnių kainų, kurios vyrauja Estijoje. Tačiau tik atsiradus jungčiai su Švedija galėtume tikėtis panašių kainų į Skandinavijos šalių.
Birža veikia piltuvėlio principu
„Esant geram elektros pralaidumui, „Nord Pool Spot“ elektros prekybos birža pradeda veikti piltuvėlio principu. Pavyzdžiui, pigesnės Norvegijos elektros energijos perteklius nutekės į Suomiją ar Švediją, o šių šalių biržos dalyviai galės ją pirkti. Toliau pigesnė energija keliaus į Estiją ir taip toliau,“ – biržos ypatumus dėsto UAB „Energijos kodas“ elektros energijos specialistė.
„Kita vertus, nors Skandinavijoje vidutinė metinė elektros energijos kaina lyginant su kitom Europos šalimis yra mažesnė, tačiau būna ir tokių laikotarpių, kai ji išauga. Skandinavijoje daug elektros energijos pagaminama hidro elektrinėse, todėl labai daug lemia oro sąlygos. Dėl prastų, šaltų orų gali sutrikti elektrinių darbas ir atsirasti elektros stygius, žinoma, dėl to jos kaina pradeda augti,“– priežastis vardina ekspertė.
Pasak ekspertės, Latvijai prisijungus prie „Nord Pool Spot“, atsiras nauja Latvijos kainų zona, o įmonės galės pirkti elektros energiją tik iš tos zonos, kurioje yra registruotos. Pasikeitusi situacija leis išvengti galimų spekuliacijų tarp skirtingų kainų zonų.
Taip pat J. Žegužauskaitė akcentuoja, kad elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui. Kol ji pasiekia elektros vartotoją papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Nord Pool Spot“ šiaurės šalių biržoje dalyvauja daugiau nei 370 kompanijų iš 20 šalių. 2012 metais biržoje buvo parduoda 432 TWh. Lietuva veiklą „Nord Pool Spot“ elektros biržos prekybos zonoje pradėjo 2012 m birželio 18 dieną.
