Laukia kupinas permainų žiedo sezonas
2015-ųjų žiedynių lenktynių sezonas užbaigtas ne tik prizininkų apdovanojimais ir sporto meistro ... Skaityti daugiau →
„Siunti sms – pyst pinigai į sąskaitą!”
Tai trumpalaikes paskolas teikiančios bendrovės reklaminis šūkis. Viename iš blog‘ų klausiama, ar tai intriguoja? Kitas – deda pliusą už reakciją bei drąsą, trečias – reklaminį šūkį paskelbia portale kaip citatą, o kalbininkai? Smerkia…
Amoralu? Pažeidžia etiką? Sutinkame, kad dėmesį privaloma kreipti į ką reklama yra orientuota, bet negi žaidimas leksika, siekiant originalumo, nusikaltimas?
Taip, mes tai vertiname kaip žaidimą, siekį prasibrauti pro informacinį triukšmą. Reklamos kūrėjai nuolat žvalgosi į kitų šalių sukurtas reklamas, jų strategijas ir kt. Ir tai gerai, mes taip pat tą darome, tačiau šį sykį pagalvojome, kodėl gi nepasižvalgius po savąjį kraštą, tiksliau, gimtąją kalbą, tuo labiau, kai daugelis portalų jau publikavo aktualijas apie lietuviškus ištiktukus, t.y. buvo pradėję „edukacinę veiklą“.
Nesuprantantys ištiktuko reikšmės gali įsižeisti. Bet juk skaitytojas, nesuprantantis tarptautinių žodžių, terminų taip pat gali įsižeisti? Vadinasi, tie, kurie skaito, klauso dienos naujienų ir šiaip yra linkę bendrauti, būtų nuolat įsižeidę, pykti ir keliantys problemą, kad lietuviai neetiški ir nekultūringi, kadangi informacija šiais laikais skleidžiama šviesos greičiu ir mus nuolat supa negirdėti žodžiai.
Lietuvių kalbos žodyne nemažai žodžių tėra užfiksuoti kalbos faktai. Vieni norminiai, kiti nenorminiai, t.y. vieni vartojami, o kiti – ne. Įdomu tai, kad dažnai yra keliama problema, jog lietuvių kalba išsigimsta, ją užvaldo svetimybės, tačiau pavartotas žaismingas ištiktukas reklamoje susilaukia ir neigiamos reakcijos. Juk reklaminis tekstas gali tapti puikia turtingos lietuvių kalbos sklaidos terpė. Kodėl gi neatgaivinus senųjų žodžių vartosenos, kodėl jos neįvedus į mūsų šnekamąją kalbą? Vartokime reklamose dabartinei kalbai nebūdingus žodžius, švieskime apie jų reikšmę ir žemaičiams būdingi ištiktukai bus suprantami visai Lietuvai.
Vis dėlto didžiausia problema ne ištiktukų vartojimas. Problema slypi žmonių sąmonėje ir pasąmonėje. Paprasčiausiai didelė dalis visuomenės, išgirdusi ištiktuką pyst sutrinka, kadangi jį konotuoja neigiama reikšme. Štai kur problema. Jei mes visi žinotume tikrąją šio žodelio prasmę ir jį tinkamai vartotume, nekiltų ir diskusijų.
Reziumuodami galime konstatuoti, jog tokių ištiktukų ir kitų lietuviškų žodžių vartojimas reklamose turi ir didelę teigiamą naudą: reklaminiame šūkyje pavartotas pyst susilaukė dėmesio, imta kalbėti apie jo reikšmę ir labai didelė visuomenės dalis sužinojo, jog tai gražus, žemaitiškas ištiktukas – mūsų gimtosios kalbos dalis.
2015-ųjų žiedynių lenktynių sezonas užbaigtas ne tik prizininkų apdovanojimais ir sporto meistro ... Skaityti daugiau →
Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą ... Skaityti daugiau →
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. ... Skaityti daugiau →
AB „Lietuvos geležinkeliai” pradeda naudoti rizikos valdymo informacinę sistemą (RVIS), kuri ... Skaityti daugiau →