Pasaulis, kuriame gyvename (2): vartotojiškumas

Šį kartą skaitykite apie tai, kas mus lydi kiekviename žingsnyje ir pasveikina kiekvieną kartą pažvelgus į veidrodį. Pakalbėkime apie save – vartotojus ir prekes, viename asmenyje.What is a first step of a person when trying to find a job? He collects his best qualities and features and represents himself as an item to his employer. Only the best items grab the attention. It is a primitive example of consumer’s society.

Žmogus – prekė

Ką tik teisės studijas Vilniuje baigusi Agnė nusprendė susirasti darbą. Pirmas dalykas, kurį mergina padarė – registracija socialiniame tinklapyje „Linkedin“.  Agnė tikėjosi, jog daugiau nei 225 milijonus narių turinčioje svetainėje pavyks susipažinti su potencialiais darbdaviais. Mergina kruopščiai pateikė informaciją apie save, pabrėžė geriausius charakterio bruožus ir netrukus pradėjo bendrauti su kitais „Linkedin“ vartotojais.

Iš pirmo žvilgsnio primityvus pavyzdys savyje slepia šiandieninės visuomenės fenomeną. Agnė pristatė save taip, jog taptų darbdaviams patrauklia preke. Svarbiausia ką mergina turi padaryti – sudominti „pirkėjus“, keldama savo prekinę vertę.  Ji tampa ir preke, kurią reklamuoja, ir reklamos kūrėja viename asmenyje. Mergina „plaukia pasroviui“, nes bandymas pasipriešinti paprasčiausiai neatneštų siekiamo rezultato.

Darbo rinka, savo ruožtu, tėra vienas iš gausybės vartotojiškumo, taip pat, ir sudaiktinimo pavyzdžių vartotojiškumo valdomoje visuomenėje.

„Skubos kultūra”

„Skubos kultūra“ (hurried culture) – taip laikotarpį, kuriame gyvename, apibūdina Stephen Bertman. Šio termino „taiklumu“ galima įsitikinti tiesiog apsidairius aplink. Žmones lydi nuolatinis skubėjimas – gyvenimo kokybę pakeitė kiekybė. Savo rankomis reikia „pačiupinėti“ kuo daugiau – stilingai atrodyti, lankytis populiariose vietose, turėti daugybę draugų. Netgi internetiniuose naujienų portaluose svarbiausia naujieną pateikti pirmiesiems. Dėl to išpopuliarėjo atnaujinimas „čia ir dabar“, kai straipsnis papildomas vos tik pasirodo nauja informacija, taip neišvengiama faktinių klaidų. Tokiu principu naudojamasi informuojant apie Šveicarijoje įvykusią dviejų traukinių avariją ir jos priežastis: kadangi naujos informacijos kiekis yra mažas – straipsniai papildomi vos vieno – dviejų sakinių ilgio informacija. Svarbiausia – aplenkti konkurentus.

Vartotojiškumo vedinas asmuo kaupia ne daiktus ar išteklius, jį žavi greitis ir pažinimo galimybė. Patenkinus smalsumą – jo šaltinis tampa nebereikalingas. Jį akimirksniu pakeičia naujų žinių troškimas. Dar neseniai pakako mobilaus telefono, palaikančio vienos SIM kortelės funkcijas, vėliau – patogumo, greičio ir įdomumo vardan, jį pakeitė dviejų SIM kortelių telefonai, šiandieninė naujiena – rinkoje pasirodys LG „Triple – SIM” („Triguba – SIM“) technologija, skirta „Android“ telefonams. Vyksta idealus vartotojiškumo žaidimas: didėjant visuomenės poreikiams kasdien didėja juos patenkinti galinčių dalykų pasiūla.

Komunikacija ir vartotojiškumas

Greitas gyvenimo tempas neabejotinai palietė ir komunikaciją. Laikraščių antraštės kasdien tampa vis skambesnės – „Airių medicina lietuvio akimis: neranda nei stiklų, nei venos, nei placentos“, „Premjerui A. Butkevičiui – ministrų spjūvis“, „Homoseksualai atkovojo Gedimino prospektą“, „Iš dangaus parašiutais šokantys šunys vokiečių užnugaryje“. Iškilo ir vaizdo medžiagos svarba – žiūrėti ne tik įdomiau bet ir  žymiai greičiau nei skaityti, o kur dar nebylus pageidavimas kuo daugiau informacijos sutalpinti kiek įmanoma trumpesniame tekste. Verta prisiminti ir pakitusius rašybos įpročius, apie kuriuos diskutuojama jau seniai. Taisyklingai vartojamą kalbą pakeitė žodžių trumpiniai ar vertiniai, lietuviškus rašmenis –  naudojami anglų kalboje, įsigalėjo „šypsenėlės“.

Negana to, didžiulį norą skubėti vis dažniau vainikuoja priklausomybė informacijai, vadinama Informacijos trūkumo sutrikimu. Šią priklausomybę galima gretinti su narkomanija.

Gyventi ar vartoti?

Šią temą puikiai užbaigia sociologo Z. Bauman mintis: „Mūsų protėviai filosofai, poetai ir moralistai svarstė klausimą, ar dirbame tam, kad gyventume, ar gyvename tam, kad dirbtume, o šiuo metu dažniausiai svarstoma dilema – ar būtina vartoti tam, kad gyventum, ar gyvename tam, kad galėtumėm vartoti. Kitaip tariant, ar mes dar sugebame ir jaučiame poreikį skirti gyvenimą ir vartojimą.“ (Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius, 2002, p. 124). Vartotojiškumo šiandien išvengti neįmanoma, tačiau galima suvokti ir valdyti jo reikšmę savo gyvenime.

Tęsiant kelionę per pasaulį, kitame straipsnyje skaitykite: kuo McDonald pavadinimas susijęs su komunikacija? Kaip vadinami internetines peticijas platinantys žmonės?

We are currently living in a time of Hurried culture.  Everything fits in the expression – on the spot. People desire to explore, see and feel everything in a shortest time period. This hurry is also noticeable in the news portals. In order to be the first announcing the information only short messages are published and the sources may not necessarily be reliable. What is more, the titles of articles must be sonorous and effective to interest the reader very fast (though this tendency is not quite new). Consequently to that, visual information becomes extremely popular, because watching is easier and more interesting than reading.

The huge flow of information and the consumers’ desire “to consume” as much information as it is presented in the media can even lead to the syndrome, called Information Deficit Disorder. This dependence to news can even be compared with drug addiction.