3,8 mln. litų už Lietuvos automatinių meteorologinių stočių tinklo modernizavimą
Praeitą savaitę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupei priklausanti bendrovė ... Skaityti daugiau →
Sodų bendrijos „Krantas” ir „Radikiai”, Ginėnų gyvenvietė, pajutusios šiais metais ankstyvo potvynio grėsmę, šaukiasi pagalbos: bendrijų pirmininkai kreipėsi į Kauno rajono valdžią, prašydami padėti nuo potvynio apsaugoti Radikių, Ginėnų ir Salių kaimuose gyvenančias šeimas. Tačiau, nepaisant gresiančios ekstremalios situacijos, Kauno rajono savivaldybė į pagalbos šauksmą neatsako. Šiuo metu prognozuojama, kad bet kuriuo metu ledonešis gali sugriauti net kelis šimtus gyvenamųjų namų. Jau dabar ne vienas namas yra apsemtas, kai kurie gyventojai per spengiantį šaltį liko be šildymo.
Savivaldybė gyventojų nerimui abejinga
Dar prieš savaitę Kauno rajono gyventojai, susirūpinę savo šeimų saugumu, kreipėsi į rajono savivaldybę su prašymu susprogdinti Neries upėje susidariusias ledų sangrūdas, tačiau atsakymo nesulaukė. Rajono gyventojai, matydami dabar stūksančius ledų luitus, kurių storis net iki šešių kartų didesnis nei pernai, ir prisimindami praeitais metais negailestingai turtą naikinusį potvynį, miega neramiai. Gyventojai kiekvieną dieną nerimauja, ar į gyvenamą teritoriją plūstelėjus vandeniui su ledo luitais, griaunančiais namus, spės pasiimti vaikus, būtiniausius daiktus. Tačiau, pasak gyventojų, rajono savivaldybė šiam nerimui lieka abejinga. Kaip teigia gyventojai, į jų užklausą buvo atsakyta, jog pagrindinė problema, kad gyventojams iš vis buvo išduoti statybos leidimai ir Neries krantuose stovi namai.
Pasak rajono gyventojų, savivaldybė, paprašyta susprogdinti ledo sangrūdas, kad atlaisvintų upės vagą, imtis šių veiksmų atsisako, argumentuodama, neva, nesaugu, kadangi teritorijoje išvedžiotos komunikacijos, stovi sodo nameliai. Vis tik sodų bendrijos „Krantas” pirmininkas D. Saltonas, mano, jog problema slypi kur kas giliau: „Praeitais metais apie gresiantį pavojų gyventojai nebuvo laiku ir tinkamai įspėti. Pasekmės buvo skaudžios – nepatvirtintais duomenimis, patirta žala viršijo 2 mln. litų. Net neabejoju, kad ir šiais metais išlieka ta pati problema – atsakingų asmenų abejingumas ir nusikalstamas aplaidumas susidarius ekstremaliai situacijai”.
Būtina imtis ryžtingų veiksmų
Sodų bendrijos „Radikiai” pirmininkas ir valdybos nariai ne vieną kartą kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, prašydami atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnę upės būklę. Per kelis pastaruosius dešimtmečius tekančio vandens suneštas gruntas suformavo keletą nedidelių salų, dėl kurių atsiranda ledų sangrūdos, todėl būtina gilinti upės vagą ir jas nukasti. Gyventojai stebisi, jog jiems net ir sutinkant prisidėti prie kasimo darbų, savivaldybė neplanuoja galimybių studijos užbaigti net iki 2015 metų. „Matyt, kad geriau mokėti kompensacijas kiekvienais metais nei šiuos pinigus panaudoti problemai spręsti – juk ne valdininkų turtą suniokos gamtos jėgos”, – valdžios abejingumu stebisi sodiečiai.
Gyventojai kreipsis į generalinę prokuratūrą
Tiesa, šiuo metu keliose vietose naktimis paupyje budi keletas pareigūnų, bet gyventojams kyla klausimas, ar jie sugebėtų padėti šimtams šeimų. Vis tik, tikėtina, kad budinčių pareigūnų funkcija – tiesiog įspėti apie artėjantį pavojų, o ne gelbėti gyvybes, juolab, kad galimybe išgelbėti visus gyventojus abejojo ir patys budėtojai. Susidarius tokiai situacijai bendrija pati imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų save, savo šeimas bei turtą. Jau yra parengtas pateikti rajono gyventojų pareiškimas generalinei prokuratūrai, kuriuo prašoma apginti viešąjį interesą ir ištirti, ar tinkamai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įvykdė savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją bei ar nėra nusikalstamo aplaidumo požymių. Gyventojai tikisi, kad jų sprendimas paskatins Kauno rajono savivaldybę, atsakingą už prevencinių priemonių taikymą, imtis veiksmų, ne tik užkirsiančių kelią finansinėms netektims, bet ir išsaugosiančių žmonių gyvybes.
Nepatikrintais šaltiniais, praeitais metais potvynio nuostoliams atlyginti rajono savivaldybė skyrė apie 1,8 mln. litų. Gyventojams, kurie nukentėjo nuo potvynio, buvo išdalinta po beveik 3 tūkst. litų – iš viso apie 340 tūkst. litų. Kur buvo panaudotos likusios lėšos, nėra aišku.
Praeitą savaitę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupei priklausanti bendrovė ... Skaityti daugiau →
Daugiau nei tris dešimtmečius eksploatuoti magistraliniai šilumos tinklai bus rekonstruoti. Projekto, ... Skaityti daugiau →
Pirmą kartą kartu surengtame Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) Europos regiono kongrese ... Skaityti daugiau →
Savaitgalį vykusiame 4-ame Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) rengiamame ralio sprinto ... Skaityti daugiau →