Vaikų nutukimo kaltininkas – marketingas

Pasaulio Sveikatos organizacijos Europos Regiono duomenimis, Europoje gyvenančius vaikus dažnai pasiekia nesveiką maistą bei gėrimus propaguojanti reklama. Manoma, jog nuolatos girdint apie produktus, kurie turi daug riebalų, cukraus, druskos bei kitų priedų, iškreipiamas vaikų požiūris į mitybą ir jau vaikystėje suformuojamas polinkis rinktis patrauklius, ne kartą regėtus, tačiau sveikatai nenaudingus reklamuojamo prekės ženklo maisto produktus.

Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) tikina, jog nepaisant valstybėse vykstančio progreso, dėmesys, skiriamas kenksmingo marketingo plėtros sumažinimui, yra nepakankamas. Šios organizacijos nuomone, turi būti skatinami nesveiko marketingo ribojimai, nors kol kas sunku identifikuoti produktus, kurių reklamai tai turi būti taikoma.

Sumažintos marketingo apimtys – sumažėjęs vaikų nutukimas

Didelės energijos, riebalų, cukraus ar druskos turinčių maisto produktų marketingas turi moksliškai pagrįstą įtaką vaikams. Tyrimų rezultatai demonstruoja, jog tokio tipo rinkodara propaguoja nesveiko maisto kultą ir turi įtakos dietų laikymuisi, mitybos įpročiams, nutukimui, kuris atsiranda vis jaunesniame amžiuje bei ligoms, pasireiškiančioms sulaukus brandesnio amžiaus.

Kontrolės priemonės gali padėti sumažinti kylančias grėsmes. „Priemonė, kurią mes rekomenduojame naudoti valstybėms, leistų apsaugoti vaikus nuo žalingo poveikio, sukeliamo mažai vertės ir daug nereikalingos energijos, cukraus, riebalų ar druskos turinčių produktų“, – teigė Daktaras Gauden Galea, Europos regioninio biuro Neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo padalinio direktorius.

Šiai problemai spręsti siūloma pasitelkti „Nutrient profiling“ mokslą, kuris remiasi maisto klasifikavimu ir rangavimu pagal jo maistinę kompoziciją, žvelgiant į jos poveikį asmens sveikatai. Priemonių patariama imtis kuo skubiau, todėl ši užduotis jau įtraukta Į 2015-2020 metų PSO Europos Maisto ir Mitybos veiksmų planą. Šioje strategijoje planuojama pasitelkti socialines medijas ir kitas naująsias technologijas, alternatyviai viešinti sveiko maisto galimybes ir palankų sveikatai gyvenimo būdą.

Šiuo metu nesveiko maisto marketinge naudojama didelė įvairovė priemonių: spausdintinė, televizijos ar interneto reklama, reklamos internetiniuose žaidimuose. Efektyviai išnaudojama socialinių medijų „Youtube“, „Twitter“ ar „Facebook“ erdvė. Be to, vaikų dėmesys patraukiamas kampanijose pasitelkiamais įžymybių ar animacinių filmų personažais, nevengiama dovanoti žaislus, viešintis per sporto renginius ar jų rėmimą.

Europos vartotojų organizacijos teikiamais 2015 metų duomenimis, Šveicarų vartotojų organizacijos atlikto tyrimo rezultatai pademonstravo, jog vaikai yra svarbi nesveiko maisto gamintojų auditorija. Tyrimo metu iš 89 proc. lankytų prekybos centrų, mažiau sveiki produktai kaip saldainiai, sausainiai buvo vietose lengvai prieinamose ir pastebimose vaikams.

Nesveiko maisto marketingo įtaka vaikams

Kalbant apie vaikų sveikatą, PSO pažymi, jog rūpestis dėl jų viršsvorio kyla ne veltui. Nutukimo ribą pasiekia apie 27 proc. 13 metų ir apie 33 proc. 11 metų amžiaus vaikų. Reikia pabrėžti, kad tokio amžiaus jaunuoliai yra lengvai pažeidžiami ir jų suvokimas apie tai, kas gerai, o kas ne, dar formuojasi. Vaikams sunku atsiriboti nuo reklamos skelbiamos per televiziją, internetu ar socialinėse medijose.

Pastebima, jog dažniausiai maisto reklamose demonstruojami tokie produktai kaip pusryčių dribsniai, sausainiai, konditerijos gaminiai, užkandžiai, pusgaminiai ar greitas maistas. Kai reklaminė medžiaga yra pastebima dažnai, jaunuolių  pasąmonėje formuojasi nuostata, jog toks maistas sveikas, kelia nuotaiką ir yra skanus, toks, kokį jį pristato produkto kūrėjas.

Tyrimai taip pat parodė, jog daugiau sveriantys vaikai, ypatingai reaguoja į prekės ženklų maisto pakuočių išvaizdą ir jei ji patraukli, tokio produkto vartojimas vaikų tarpe padidėja.

Šią temą analizuojantys specialistai su tokia nuostata sutinka. Jie pabrėžia, kad prekės ženklo atpažįstamumas atsiranda dar ankstyvoje vaikystėje ir yra didesnė tikimybė kad nutuks ar turės viršsvorį vaikas, kuris daug kartų mato ar girdi informaciją apie nesveiką maistą.

Kiek druskos ir cukraus mums reikia?

Naujosios Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomendacijos siūlo, jog suaugusieji per dieną turi suvartoti tik 6 gramus druskos, o dažniausiai Europos Sąjungos šalyse yra suvartojama net 8-12 gramai druskos per dieną. Panaši tendencija pastebima ir su dideliu cukraus kiekio suvartojimu.  Nors maksimaliai rekomenduojama suvartoti iki 50 gramų cukraus, žmonės jo suvartoja daugiau. UFC, Vartotojų sąjungos, „Que-Choisir“ testas atliktas su 200 bagetėmis leido įvertinti, jog vienos bagetės 100 gramų sudėtyje yra 1.09 gramų druskos. Svarbiausia tai, jog maisto ir gėrimų produktų sudėtyje metai iš metų daugėja druskos. Kai kuriuose sausainiuose, sumuštiniuose, šaldytose bulvytėse, nuo 2007 iki 2013 metų, jos kiekis išaugo daugiau nei 20 proc.

Taigi, numatomi nesveiko maisto marketingo apribojimai leidžia džiaugtis, jog dėmesys nutukusių vaikų skaičiaus augimui didėja, o priemonės pažaboti nesveiko maisto kultą yra labai įvairiapusiškos. Tiesa, tokios realijos verčia sunerimti nesveiko maisto gamintojus, kurie reklamų pagalba savo prekes gali pozicionuoti daug palankiau nei tai darytų etiketėse esančios maistinės kompozicijos lentelės. Kyla klausimas, ar tikrai, sumažinus reklamų, kuriose kalbama apie skanius „McDonalds“, „Hesburger“ ar „Milka“ produktus, vaikai jų nenorėtų arba norėtų mažiau nei dabar? Mokslininkai ir gydytojai įsitikinę, jog taip, o ar iš tiesų, matyt, sužinosime, kai maisto klasifikavimo ir rangavimo pagal maistinę kompoziciją strategija bus pradėta realiai įgyvendinti.