Ateities lyderis. Kaip jį atpažinti?

Nelengva būti lyderiu, kuris turi pastebėti ir ugdyti jo aplinkoje dirbančius talentingus žmones. Labai dažnai organizacijos paaukština asmenis, kurių išsilavinimas, darbo metų skaičius praleistas vienoje ar kitoje darbo vietoje laikomi pakankamu kompetencijos įrodymu. Tačiau kyla klausimas, ar atsižvelgiama į to žmogaus polinkį lyderiauti? Jei ne,  galimai tai viena iš klaidų, kodėl nerandate jūsų lūkesčius atitinkančio darbuotojo.

Tokią tendenciją, kitaip vadinamą Piterio principu, lyderystės ekspertas Tom Rath aiškina taip: „kiekvienas hierarchinėje sistemoje dirbantis asmuo gali pakilti iki savo nekompetentingumo lygmens, o tai reiškia, jog žmogus kyla karjeros laiptais tol, kol neužima pareigų, su kuriomis nebepajėgia susitvarkyti“.

Nesvarbu kokį, atrodo, gerą specialistą renkatės, norint, kad kandidatas puikiai vadovautų kitiems, pastarajam turi būti nesvetimos lyderio savybės, nes kitu atveju, nekompetencija sustabdys darbo perspektyvas anksčiau nei norėtųsi. Tom Rath teigia, jog reikia atidžiai pagalvoti, ar tikrai objektyviai ir pakankamai įvertinate darbuotojo potencialą vadovauti kitiems. Koks turi būti lyderis?

Patarėjas

Žmonės, kurių kiti ieško dėl patarimų ar įžvalgų, nusipelno būti įvertinti kaip potencialūs lyderiai, sako Robert Vanourek, penkių kompanijų vadovas ir knygos „Triple Crown Leadership: Building Excellent, Ethical, and Enduring Organizations“ autorius. Šie darbuotojai yra protingi ir turi pavydėtinus įgūdžius bendrauti su žmonėmis, kitaip tai galima pavadinti išlavintu emociniu intelektu. Pagalbos kitiems situacijose jie neleidžia pasireikšti egocentriškumui ar arogancijai, todėl pelno aplinkinių pagarbą, kurią būtina užsitarnauti kiekvienam lyderiui, norinčiam dirbti efektyviai.

Nepasiduodantis

“Nepailstantis darbuotojas, kuris ieško sprendimų ir niekada nesiteisina – štai puiki kandidatūra į vadovus”, – dėsto R. Vanourek. Jo nuomone, kai komanda susiduria su nesėkme, dairykitės žmogaus, kuris ima kurti planus, užuot aimanavęs ir nusiteikęs neigiamoms pasėkmėms. Jo gabėjimą lyderiauti rodo optimizmas, atkaklumas ir šaltakraujiškumas, kurį demonstruoja žmogus iškilus problemai.

Įkvėpėjas

Lyderystės ekspertas Tom Rath ieško žmonių, kurie moka įkvėpti kitus siekti bendro tikslo. Stebėdamas lyderius, jis išsiaiškino, jog keletas geriausių vadovų lyderystės savybę atskleidė turi jų karjerai dar tik prasidedant, kai formalios asmeninės atsakomybės šie žmonės dar net neturėjo. Taigi, lyderystė išreikšta gebėjimu motyvuoti kitus gali būti pastebima darbuotojui neatliekant itin atsakingų užduočių, svarbiausia, jog jis dirbtų komandoje. Tiesa, dauguma žmonių darbo metu dažbai yra susikoncentravę į savęs ugdymą ir menkai galvoja apie bendrą tikslą. Gaila, bet motyvuotojais jų pavadinti negalima.

Klausytojas

Atrodo, jog klausyti ir klausytis mokame visi, tačiau ar taip tikrai yra? „Stiprus lyderio potencialas visada ras laiko įdėmiai išklausyti kitus. Šie žmonės geba girdėti, patarti, o gautą informaciją apsvarsto platesniame kontekste“, – teigia T. Rath.

Ši savybė žmogui leidžia sužinoti apie kitus, pastebėti juose talentus, geriausias savybes ar trūkumus. Mokėjimas įžvelgti minėtus dalykus daro vadovą stiprų, nes jis pažįsta darbuotojus ir galės lengviau paskirstyti darbus, parinkti priemones, kurios padės juos motyvuoti. Todėl, žmogus, kuris gilinasi, kas vyksta aplink jį ir gautą informaciją moka panaudoti bendovės naudai, turi sulaukti dėmesio svarstant paaukštinimo kandidatūras.

Specialistas

T. Rath kritiškai vertina viską mokančius ir galinčius žmones, nes jie nėra nepralenkiami nei vienoje srityje. Lyderiai žino savo stipriąsias puses į kurias ir orientuojasi, o kitas sritis valdo pasitardami su kompetentingais darbuotojais. Kai žmogus nori įrodyti, jog sugeba viską, jis kartu parodo, jog nesuvokia savo stiprybių, o savęs nepažįstantys lyderiai tikriausiai sunkiau pažins ir aplinkinius.

Praktikantas

Lyderis turi būti lankstus ir gebėti mokytis, primena R. Vanourek. Geriausi kandidatai į tokias pareigas nežino visko, su kuo jam teks susidurti. Nepaisant to, jie moka objektyviai įvertinti situaciją, turimą informaciją ir pasirenka konsultantus bei patarėjus, kurie savo pagalba padeda vadovui įsibėgėti naujose pareigose. Lyderiauti linkę žmonės trokšta bendrauti, mokytis ir įsisavinti naujus įgūdžius, todėl esant poreikiui pasamdyti naują vadovą, būtina įvertinti asmens galimybę tobulėti, kritiškai vertinti savo turimas žinias. Vadovas turi gebėti savo žiniomis suponuoti nuomonę, jog jis autoritetas, kuris nuolat tobulėja.

Prioritetizuotojas

Užuot skirdami laiką gesinti organizacijoje kylančius „gaisrus“, T. Rath mano, jog geriausi kandidatai į lyderius savo didžiąją dalį laiko skiria svarbiausių klausimų, reikšmingų įmonės ateičiai, sprendimui. Jie nebijo imtis naujovių, kurios galimai atneš ilgalaikę naudą organizacijai ar jos komandai. Tokie lyderiai supranta, kokios veiklos ir sektoriai yra svarbiausi mėginant paskatinti reikšmingą organizacijos augimą ir progresą.

Apžvelgus lyderio charakteristikas, galima teigti, kad nesvarbu ar žmogus vadovautų visai įmonei, ar jos daliai, o gal kalbėtume apie vienoje komandoje lyderiaujantį asmenį, tokios savybės kaip motyvacija, noras bendrauti ir padėti kitiems, juos skatinti, o ne žeminti yra būtinos sėkmingam kandidatui. Remiantis ekspertų R. Vanourek ir T. Rach nuomone, lyderis nebūtinai yra žmogus, kuris be proto stengiasi ir dirba viršvalandžius. Jų teigimu, tai asmuo, kuris išsiskiria iš kitų gebėjimu valdyti komandą, spręsti problematiškas situacijas bei pasiekti teigiamus rezultatus.