Elektroninį paštą pakeis socialiniai tinklai?

Vis dar nostalgiškai kalbame, kaip smagu būdavo gauti paprastą popierinį laišką ir skaityti jame rašalu įspaustą tekstą, bei piktinamės, kad dabar tenka tenkintis beveidžiu elektroniniu paštu. Vis dėlto nemažai komunikacijos ir marketingo specialistų prognozuoja, kad netrukus ir el. pašto dėžutę gali apraizgyti voratinkliai.A lot of us feel nostalgic about “old fashioned” paper letters, which are almost replaced by e-mails, usually lacking personal touch. However, according some marketers, they might soon lose the existent significance.
Together with the proliferation of social networks a lot of communication moves here. Last year the only age category, in which the increase of using e-mails was observed, was 55+.
On the other hand, the research by „ExactTarget“ reveals controversial results. According to them, 77% of respondents prefer to get advertising messages by e-mail, rather than by other internet communication tools. Results also showed, that most of the advertising messages, which led to actual purchase of the product were got by email.

Socialiniams tinklams plečiantis, didžioji dalis komunikacijos persikelia į juos, o kituose kanaluose yra juntamas mažėjimas. Praėjusiais metais elektroninių laiškų siuntimas augo tik 55+ metų amžiaus žmonių grupėje ir smuko visose jaunesnių žmonių amžiaus grupių kategorijose.

Socialinių tinklų pagalba sparčiai auga ir vaizdo skambučių populiarumas. Prognozuojama, kad didžioji dauguma mobiliųjų tinklų galės apdoroti vaizdo skambučius, o 2015 metais net 85 procentai viso internetinio turinio srauto sudarys vaizdinė medžiaga, kuri ir turėtų pakeisti mažiau dinamišką el. pašto turinį.

Visgi dar neskubėkime nurašyti elektroninio pašto kaip komunikacijos kanalo. „ExactTarget” 2012 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo klausiama, ar respondentai kada nors yra priėmę sprendimą pirkti prekę gavę žinutę kuriuo nors iš pateiktų komunikacijos kanalų, atskleidė visai kitokius rezultatus. 66% apklaustųjų atsakė, kad prekę įsigijo gavę reklamą el. paštu, 65% – paštu, 24% – telefonu, 20% – nusipirktos prekės reklamą pamatė socialiniame tinkle Facebook ir 16% – ją gavo trumpąją žinutę.

To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad net 77% respondetų reklamą norėtų gauti elektroniniu paštu, o ne kitais kanalais. 9% norėtų ją gauti paštu, 4% trumposiomis žinutėmis, 4% socialiniame tinkle Facebook ir 1% Twitteryje.

Tiesioginio marketingo asociacijos 2012 metų ataskaitoje teigiama, kad elektroniniai laiškai turi aukščiausia investicijų grąžos reitingą (ROI) – 28,50 dolerių, kai, pavyzdžiui, tiesioginis paštas pasiekia tik 7 dolerius.

Skaičiuojama, kad 2014 metais elektroninių pašto dėžučių turėtų padaugėti iki 3,8 milijardo, nuo 2,9 lyginant su 2010 metais.

Apibendrinant galima pastebėti, kad sprendimas rinktis ar atsisakyti el. pašto, kaip vieno iš kanalų, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokių tikslų siekiate. Mažėjanti el. pašto, kaip komunikacijos ir ryšio mezgimo priemonės reikšmė, nebūtinai reiškia, kad šis kanalas nebetinkamas tiesioginiams pardavimams.

Kita vertus, kritiškai vertinti reikėtų ir tyrimų rezultatus. Tai, kad dauguma respondentų norėtų reklamines žinutes gauti el. paštu, gali tiesiog reikšti „mažesnę blogybę”: suprasdami, kaip sunku šiais laikais išvengti reklamos, vartotojai tiesiog renkasi tuos kanalus, kuriais naudojasi rečiausiai.