2010-07-14
Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, turėjusi vykti spaudos konferencija atšaukiama
Liepos 14 d. 15 val. organizuota spaudos konferencija, kurios metu turėjo būti klojamas paskutinis ... Skaityti daugiau →
Jeigu atsisėstumėte vietoje, kurioje yra nemažai žmonių: parke, prekybos centre ar miesto alėjoje ir tiesiog juos stebėtumėte – greitai suvoktumėte, kad retas kuris išsiskiria iš minios. Šių dienų vartotojas renkasi ne tuos produktus, kurie suteikia laisvę būti savimi, o tuos, kurie suteikia galimybę pasislėpti minioje.These days all people look similar, they don’t want to be different, but rather hide in the crowd, do they?
Džinsinis pasaulis
John’as Fiskie dar 1989 m. pateikia prielaidą, kad vargu ar egzistuoja kita tokia populiari prekė kaip džinsai. Taigi, kodėl džinsai valdo pasaulį? Galima teigti, kad tai tiesiog labai patogus rūbas, bet argi, tarkim, treninginės kelnės iš tiesų nėra patogesnės už džinsus? Džinsų patogumas yra ju populiarumo prielaida, bet ne paaiškinimas. Labai panaši situacija yra ir su vis populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis. Negi, sena gera popierinė knyga jau nebeatlieka savo funkcijos ir privaloma jas keisti į elektronines skaitykles? Elektroninės skaityklės turi nemažai minusų: mirga, spindi ekranas, jos trapios, galų gale jos išsikrauna. Ir nepaisant to, jos vis populiarėja, bet kaip ir džinsų, taip ir šių bedvasių knygų populiarumas iš tiesų nelabai kuo susijęs su jų funkcijų patogumu. Žinoma, šios naujos kartos knygos turi funkcijų, palengvinančių skaitymo procesą, bet funkcijos nebėra pagrindinis vartotojų pasirinkimą lemiantis veiksnys.
J. Fiskie apklausti studentai teigė, kad džinsai jiems asocijuojasi su laisve, tačiau čia susiduriame su paradoksu – troškimas būti savimi, būti laisvu verčia pasirinkti aplinkinių dėvimą drabužį. Džinsai kuria vidutinybės fasadą, kuris jų dėvėtojams leidžia išvengti bet kokių asmeninių išraiškų.
Džinsai – tai pavyzdys, kurį pasirinko J. Fiskie, tačiau ryškus vartotojų skonio vienodėjimas jaučiamas ne tik aprangos pasirinkime. Dabar žmonės renkasi tai, ką vartoja dauguma, nes jeigu tai renkasi “visi” vadinasi tai geriausia paslauga/prekė. Tai ypatingai gerai atsispindi “SMS credit’o” reklamoje, kuri į ekranus atėjo su aiškia žinute – “populiariausia yra geriausia”.
Vis dėlto nepaisant to beprotiško troškimo būti kaip visi, eiti kartu su minia, visais laikais atsirasdavo ir tokių, kuriems norėjosi išsiskirti. Tęsiant džinsų, valdančių pasaulį temą, kaip pavyzdį galima pateikti plėšytus ar blukintus džinsus. Visi nešioja “sveikus”, parduotuvinius džinsus? Vadinasi, šie norintys išsikrti, eiti prieš srovę žmonės, ima ir suplėšo naujutėlius džinsus. “Sveiki” džinsai demonstruoja bendrąsias reikšmes, o jų sudarkymas tampa būdu atsiriboti nuo šių vertybių.
Žinoma, tai greitai pastebi marketingo specialistai ir bando išnaudoti komerciniais tikslais. Džinsai, kaip ir kitos populiariosios prekės nėra “bevardžiai”, jiems suteikiami firmų vardai, kurie konkuruoja tarpusavyje. Gamintojai stengiasi nustatyti socialinius skirtumus, o tada marketingo specialistai turi kurti tokią reklamą, kuri aiškiai leistų suprasti tos socialinės grupės nariams, kad kreipiamasi būtent į juos, kad produktas/paslauga skirta būtent jiems, atitinka jų poreikius ir vertybes.
Kultūros prekės
Prekės atlieka dvi funkcijas: materialiąją ir kultūrinę. Materialioji džinsų funkcija privalo apsaugoti nuo šalčio, užtikrinti patogumą ir panašiai. Tuo tarpu kultūrinė funcija siejasi su reikšmėmis, vertybėmis. Visas prekes vartotojas gali panaudoti kurdamas savo paties tapatybę, tačiau nepriklausomai nuo to ar jis dėvės “sudarkytus” džinsus ar tokius, kokius pateikė gamintojas, juos mūvėdamas jis priima jų primetama ideologiją. Mes išgyvename kapitalizmą per jo prekes, o jas įsigydami įteisiname ir stipriname jį.
Žinoma, džinsų gamintojai neskleidžia kapitalistinės ideologijos specialiai, tai jau lemia ekonominė sistema, kuri skatina masinę gamybą ir vartojimą. Vis tik džinsų suplėšymas turi svarbią reikšmę – vartotojas parodo, kad draiskalai – jo paties darbas ir pasirinkimas. Tai didžiausias populiariausios kultūros paradoksas – ji prieštarauja pati sau.
Jeigu žmogus įsigijęs kilimą kabina jį ant sienos, o ne tiesia ant grindų, gaminys vartojamas ne pagal paskirtį ir tai įpareigoja gamintojus imtis “tramdymo” procesų. Žmonės plėšo džinsus? Ką daro gamintojai? Jie skubiai pasinaudoja šia suplėšytų džinsų idėja, jų populiarumu ir ima juos plėšyti fabrikiniu būdu. Taip suplėšyti džinsai tampa nauja prekių linija, kuri ateina iš apačios, t.y, ne patys valdantieji, ne galingieji sugalvoja naują drabužių liniją ar naują kilimo panaudojimo būdą, bet būtent vartotojai atranda naujus senų produktų panaudojimo būdus, o galią turintieji įneša tai į mąsinę gamybą.
Būtent tokio gamintojų ir vartotojų santykio dėka atsiranda naujų prekių, gaminių, paslaugų. Kad prekė taptų populiariosios kultūros dalimi, ji privalo būti susijusi su žmonių interesais, todėl atidus vartotojų stebėjimas labai svarbus geram marketingo specialistui. Automobilis nėra vien transporto priemonė, bet ir kalbos veiksmas – jis nusako kokiai socialinei klasei tu priklausai, kokius gamintojus palaikai, koks tavo požiūris į gamtos taršą ir t.t; maisto gaminimas nėra vien valgio ruošimas, bet ir komunikacijos būdas. Visos prekės yra „gėrybės“, kuriomis galima kalbėti.
Jeans’ world
John Fiskie (1989) analyzed why jeans are one of the most popular clothes. Some people explained that’s because they are so comfortable, but doesn’t sweatpants are far more comfortable?
Fiskie’s students said that jeans are symbol of freedom for them. But here is the biggest paradox – if you want to be free, you must wear the same clothes like other people.
Anyway, despite the common desire to look like other, there are some people who like to be different. So, that do they do? They rip jeans and turn them into the original cloth in this way.
For sure, marketing specialists notice this and react immediately. They start to produce fabrically ripped jeans. That’s how new clothes line appear in markets.
