Greitųjų vartojimo kreditų asociacija: „Atsakomybę pirmiausiai turi jausti vartotojas”

Pastaruoju metu žiniasklaidoje šmėžuojančios žinutės apie greitųjų vartojimo kreditų rinką kelia prieštaringas nuomones. Vieni teigia, kad trumpalaikius kreditus teikiančios bendrovės siekia savo vartotojus įtraukti į skolų liūną, kiti pripažįsta, jog greitieji vartojimo kreditai — alternatyva spręsti trumpalaikes finansines problemas. Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA) tvirtina, jog už bet kurį savo veiksmą pirmiausiai yra atsakingas pats žmogus — veiksnus asmuo, turintis pilietines vertybes.

Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, prieš skolinantis visada reikia gerai pagalvoti, ar sugebėsi grąžinti. „Duomenys, kad greitojo vartojimo kredito laiku negali grąžinti kas penktas, nėra džiuginantys. Tačiau problema yra ne greitieji vartojimo kreditai (pradelsti greitųjų vartojimo kreditai nesudaro net procento visų per praėjusių metų gruodį užfiksuotų gyventojų pradelstų įsiskolinimų skaičiaus), o tai, kad laiku kreditų negrąžinantys vartotojai nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir finansinių įsipareigojimų sutartis pasirašo lengvabūdiškai”, — apgailestauja Kristina Nemaniūtė.

Kaip teigia GVKA direktorė, asociacija ir jos nariai nuolat stengiasi šviesti visuomenę ir itin aktualią bei reikalingą informaciją pateikti išsamiai ir suprantamai. „Prieš pasirašant sutartis įspėjame vartotojus, kad jie atkreiptų dėmesį į kreditų teikimo ir grąžinimo procesus, įsigilintų, ar sutartyje minimi procentai yra metiniai, mėnesiniai ar savaitiniai, koks yra pratęsimo mokestis ir racionaliai apsvarstytų, paskaičiuotų, ar bus galimybė grąžinti kreditą, nepaisant to, jog pasiskolinta suma nėra didelė”, — tvirtina Kristina Nemaniūtė ir pabrėžia, jog GVKA narių tikslas nėra skatinti skolintis, tiesiog yra suteikiama galimybė nenumatytomis aplinkybėmis gauti pinigų.

Norintiems pasinaudoti greituosius kreditus teikiančios bendrovės paslaugomis greitųjų vartojimo kreditų asociacijos specialistai pataria:

1. Atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Jei kilo neaiškumų, drąsiai kreiptis šaltinyje (internetinėje svetainėje, skelbime, bendrovės buveinėje ar kt.) nurodytais kontaktais.

2. Tiksliai paskaičiuoti, kokios sumos reikia: neimti didelės paskolos, jei abejojama, ar bus galimybė grąžinti.

3. Griežtai nusistatyti terminą, kada privaloma grąžinti paskolą, t.y. jei nespėjama laiku grąžinti skolos, bus skaičiuojami delspinigiai — įvertinti, ar bus galimybė juos sumokėti.

4. Nepatikėti savo asmens duomenų nepažįstamiems ar nepatikimiems žmonėms. Rekomenduojama dokumentus laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

5. Pametę asmens dokumentus, nedelsiant pranešti apie tai policijai.

6. Saugoti visus savo asmeninius duomenis: PIN kodus, slaptažodžius ir kt., t.y. nelaikyti jų piniginėse, nesiuntinėti elektroniniu paštu ir pan.

GVKA direktorė, paklausta, kokių priemonių imasi GVKA nariai, kad užkirstų kelią pradelstiems įsiskolinimams ir apsaugotų tuos vartotojus, kurie nepaisant įspėjimų apie galimą skolinimo riziką, ryžtasi imti kreditą, teigia, jog pirmiausiai yra tikrinami vartotojų duomenys. Beveik 90 procentų GVKA narių naudojasi Lietuvoje unikalia, realiuoju laiku veikiančia, mokumą vertinti skirta sistema „Greitųjų vartojimo kreditų biuras”, leidžiančia nariams tarpusavyje keistis informacija apie asmens finansinius įsipareigojimus. Duomenys taip pat yra tikrinami Sodros duomenų bazėje, Gyventojų registrų tarnybos registre, Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje „Creditinfo Lietuva”, Hipotekos registre, Turto areštų aktų registre, Negaliojančių asmenų dokumentų bazėje. GVKA nariai gali įvertinti kliento gaunamas pajamas, matyti kliento darbo stažą, sužinoti informaciją apie kliento turtinių įsipareigojimų nevykdymą, turto areštą, įsiskolinimo sumas ir kt. Visa ši informacija yra prieinama GVKA nariams.

„Nemokus klientas daro žalą verslui, tad bendrovės yra suinteresuotos tikrinti vartotojų mokumą. Greitieji vartojimo kreditai yra alternatyva, instrumentas ir tik nuo vartotojo priklauso, kaip jis juo pasinaudos. Todėl abi pusės (žmogus, imantis kreditą, ir kreditą teikianti įmonė) yra ir turi būti suinteresuotos bendrauti ir bendradarbiauti”, — pabrėžia Kristina Nemaniūtė bei pažymi, jog ši paslauga suteikiama tik pilnametystės sulaukusiems asmenims, kurie laikomi sąmoningais ir veiksniais, galinčiais atsakyti už savo veiksmus ir pasirinkimus.